Šumano rezonansiniai dažniai

Natūralus elektromagnetinis laukas prie Žemės paviršiaus turi išreikštą rezonansinę struktūrą. Taip yra dėl nuolatinių žaibų iškrovų (žaibas trenkia į Žemę įvairiose vietose apie 50 kartų per sekundę) bei Saulės poveikio. Gyvybės vystymąsis Žemėje vyksta šių elektromagnetinių virpesių fone. Jie veikia sinchronizuojačiai visus gyvus organizmus. Taip pati gamta sukūrė savo „kvėpavimą“, palaikantį visų organizmų normalią būseną. Šie dažniai yra vadinami Žemės dažniais arba globaliais dažniais. Šiuos dažnius pirmą kartą moksliškai ištyrinėjo profesorius W.O. Šumanas (Winfried Otto Schumann, 1888-1974, https://en.wikipedia.org/wiki/Winfried_Otto_Schumann). ​Todėl šie dažniai dar vadinami Šumano rezonansiniais dažniais, kurių ryškiausia yra pirmoji harmonika 7,83 Hz.

1 pav.
2 pav.
3 pav.

Šie dažniai identiški žmogaus galvos smegenų dažniams, pavyzdžiui, pirmoji harmonika 7,83Hz atitinka žmogaus smegenų Teta ritmą, kada žmogus yra giliai atsipalaidavęs, ramus, medituojantis, svajojantis. Manoma, kad šį dažnį priima smegenyse esanti paslaptinga kankorėžinė liauka, kuri reguliuoja žmogaus organizmo endokrininės sistemos darbą. Ji gamina hormoną melatoniną, kuris reguliuoja miego periodiškumą, stiprina imuninę sistemą, lėtina senėjimo procesą, turi antioksidacinių savybių, daro poveikį prisitaikymo procesui kertant laiko juostas.  
Tačiau, žmonijai vystantis, atsirado daugybė dirbtinių elektromagnetinių šaltinių, pavyzdžiui, 50Hz kintamos elektros srovės elektros tinklas ( 3 pav. matome smailų piką ties 50Hz), elektrinių traukinių, troleibusų, pramonės įrenginių, mobilių telefonų ir kitos įrangos keliamas elektromagnetinis triukšmas, todėl natūralūs Šumano dažniai „paskendo“ jame. Ypač tai pastebima didmiesčiuose. Tai sukelia žmogaus organizmo funkcinių sistemų sutrikimus, dėl kurių gali išsivystyti neurozės, širdies – kraujagyslių bei kitos ligos.

Internete vyksta diskusijos apie tai, kad, kad jau 2008 (kitur – nuo 2017) metų pirmą kartą istorijoje “Šumano rezonanso” dažnis šoktelėjo nuo 7,8 iki 36 ir daugiau hercų. Šie teiginiai yra netikslūs.

Tarp Žemės paviršiaus ir jonosferos vidinio krašto yra elektromagnetinė zona, veikianti kaip bangolaidis (1 pav.). Šumano rezonansai yra beveik stovinčios elektromagnetinės bangos, susidarančios šioje zonoje (2 pav.). Rezonansai atsiranda tokiais dažniais, kuriuos lemia Žemės – jonosferos  zonos dydis, t.y. sukuriami skirtingi 7,83, 14, 20, 26, 33, 39, 45 ir 59 Hz dažnių rezonansai mažėjančia amplitude (3 pav,). Jie šiek tiek kinta dieną ir naktį (apie +/- 0,5 Hz). Žemės elektromagnetinės zonos fizinės savybės nekinta, todėl ir šie dažniai išlieka daug maž tie patys, t.y. visada buvo ir išlieka 8 Šumano rezonanso dažniai, nekintantys jau nuo pirmo jų išmatavimo septintajame dešimtmetyje. Dažniai gali tik trumpam pasikeisti dėl saulės audrų, kai kas teigia, ir dėl oro taršos, klimato kaitos ir kitų poveikių, kurie turi įtakos jonosferos formai ir sąlygoms, atitinkamai įtakojančioms ir rezonansus, tačiau jie grįžta prie savo bazinių vidutinių dažnių. Žymiai labiau kinta Šumano rezonansinių dažnių amplitudė (galingumas): https://www.heartmath.org/gci/gcms/live-data/gcms-magnetometer/

Tai nereiškia, kad su mūsų Žeme yra viskas gerai. Žmonės kažkodėl šiandien patiria vis didesnį stresą, neramumą, energijos netekimą ir pervargimą, daug kas sako, kad net laikas teka vis greičiau. Todėl mokslininkai tiria, kaip Šumano rezonansiniai dažniai veikia žmonių sveikatą ir elgesį, analizuodami duomenis iš pasaulinio magnetometrų tinklo. Tyrimai patvirtina stebėtinus ryšius tarp žmogaus sveikatos ir elgesio bei saulės ir geomagnetinio aktyvumo ir hipotezę, kad Žemės magnetinis laukas neša svarbią biologinę informaciją, jungiančią visas gyvas sistemas.

Reikia tikėtis, kad stiprėjantys dvasiniai žmonių ryšiai lems intuityvius globalių iššūkių sprendimus bei sukels naują mūsų pasaulio ir sąmonės virsmą.

Mūsų garsų terapijos metu Jūs gausite galimybę klausytis muzikinių įrašų, kuriuose įterpti Šumano rezonanso dažniai, todėl bent terapijos metu galėsite dalinai kompensuoti Žemės „alsavimo“ trūkumą, panašiai, kaip ir Įžeminimo trūkumą.